Teisuolių vakarienė. Algimantas Čekuolis

Šia knyga Algimantas Čekuolis grįžta į grožinę literatūrą. Jau buvo joje praėjusio amžiaus šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose. Skyrėsi nuo kitų to laiko rašytojų neįprasta tematika ir struktūra, stiliumi tarsi pro sukąstus dantis. Egzotika greitai išsibaigė, o rašyti melo nesinorėjo. Čiupo atsiradusią progą – ką tik įsikūrusi Maskvos spaudos agentūra „Novosti“ pakvietė jį, Literatūros instituto absolventą, jūrininkaujant pramokusį keletą kalbų, dirbti korespondentu užsienio šalyse. Tais laikais tai buvo kaip gyvam patekti į rojų. Užsienyje dirbo 18 metų ir „nepasišiukšlino“. Portugalijos prezidentas, o vėliau Ispanijos karalius jį apdovanojo ordinais. Kiti sovietų darbuotojai stebėjosi. Tai nebuvo įprasta. Grįžęs į Lietuvą buvo paskirtas „Gimtojo krašto“ redaktoriumi. „Sąjūdžio“ dar nebuvo. Jis prasidėjo po dvejų metų. Prie spaudos kioskų ketvirtadieniais, kai išeidavo „Gimtasis kraštas“, nusidriekdavo eilės. Buvo išrinktas į „Sąjūdžio“ vadovybę, jo deputatu į Maskvą. Davė 283 interviu užsienio spaudai, radijui ir televizijai apie tikrąją Lietuvos padėtį. Paskui 22 metai Lietuvos televizijoje.